Jogė stebina ne tik lankstumu, bet ir kulinariniais šedevrais

Kamilei svarbiau ne demonstruoti lankstumą, o sutelkti dėmesį į dabarties akimirką.

Kamilė Šemiotaitė gali ne tik stovėti ant galvos. Ji gali kyboti aukštyn kojomis ir dar iškeltas kojas suraityti į lotosą. Tačiau ji nesureikšmina nei lankstumo, nei vikrumo, nei ištvermingumo. Joga  – ne tik būdas puoselėti gražią figūrą. Joga Kamilei yra šventas dalykas, tai – meilės ryšys su savo kūnu.

„CamíJoga Ore“ studija atrodo neįprastai. Kybo daugybė prie lubų pritvirtintų spalvingų audinio gabalų. Kamilė nusikvatoja, kai pavadinu juos hamakais. „Mano juostas vadina įvairiai – ir skarelėmis, ir virvėmis, ir užuolaidomis, ir maišais“. Tie hamakai skirti tam, kad jogos pozos būtų galima atlikti tiesiog ore – nestovint, negulint ar kaip nors kitaip nesiremiant į žemę. Kamilė pasiūlo man atsisėsti į kokoną. Turiu apžergti juostą, tada ištiesti kojas plačiai į šonus, kiek galima plačiau, kad audinys išsitemptų. Tada atsisėsti ore sukryžiavusi kojas. Keista, bet taip sėdėdama jaučiuosi jaukiai. Vėliau jogos mokytoja aiškina, kad kai kurie žmonės taip sėdėdami net susigraudina – apgaubianti medžiaga jiems asocijuojasi su motinos įsčiomis.

Čia galima juoktis, krykštauti, verkti – išreikšti visus jausmus. „Visuomenė mus nuo mažens sukausto. Nieko blogo nenorėdami tėvai mums aiškina – to nedaryk, ano nedaryk, taip galima, o taip jau nebegalima“, – jogos mokytoja tvirtina, kad dėl tokio kūno tramdymo žmonės bijo išreikšti save. Atėję į jogos studiją, daugelis žmonių taip pat baiminasi ką nors padaryti ne taip. Kamilė visus drąsina – nesvarbu, kaip visa tai atrodys, svarbu save paleisti.

Šokant atrodė, kad dingo laikas ir erdvė Galima pradėti nuo rankos pirštų. Užsimerkus tiesiog judinti pirštus. Tada improvizuoti – o ką gi su tais pirštais galima padaryti? „Mes net nesuvokiam, kiek daug galima padaryti su viena kūno dalimi. Kai pradedi tyrinėti, kai visiškai susitelki, pamatai, kad galimybių – milijonas“, – Kamilė mėgaujasi stebėdama kūną šokyje. Jai smalsu, kaip susijungia rankos pirštai, kaip jie liečia, kaip lankstosi. Paskui ji ima stebėti alkūnes, rankas, galiausiai – visą kūną. „Tai taip smagu!“ – ir dabar jai kalbant kūnas grakščiai juda.

Kamilė tvirtina, kad joga domėjosi nuo pat mažens – to dar pati nesuvokdama. Jai buvo įdomu, kas nutinka su žmonėmis po mirties. Ji norėjo pasaulyje atrasti daugiau negu įprastai matome. Meniškos sielos mergaitė atsakymų į egzistencinius klausimus ieškojo ne bažnyčioje, o šokio studijoje. Ji išmėgino įvairiausius šokius – ir baletą, ir gatvės šokius. O nuėjusi į šiuolaikinio šokio pamokas suvokė – tai yra būdas patirti laimę čia ir dabar.

„Šoku tai, ką iš savo vidaus jauti. Galiu išvis tik būt, nieko nedaryt, stovėt vietoj. Bet viduje vis tiek kirbės – lyg varikliukas veiks. Ir tai jau bus šokis, nors išoriškai nieko nedarysiu, –  kai moteris pasakoja apie šokį, jos akyse žybčioja ugnelės.   Būtent per šokį Kamilė pajuto, ką reiškia būti susitelkus. „Akimirkos, kai būni, neįmanoma apsakyti žodžiais. Atrodo, kad dingsta ir laikas, ir erdvė. Toks įsitraukimas į vyksmą, kad esi tarsi kažkokiame sūkuryje, kur tiesiog pasiduodi, visiškai pasineri į judesį“.

Pasak moters, tada šokti labai lengva – kūnas lengvas, judesiai tarsi vyksta savaime, atrodo, tarsi laikas būtų sustojęs. „Jausmas – ramybė. Gera ir viskas. Daugiau nieko nėra, tik laimės akimirka“.

Sunkumai nėra amžini Šokdama ji atrado ir jogą. Iš pradžių tradicinės jogos pozos – asanos atrodė tik kaip būdas prasimankštinti. Labiau traukė kinų taiči judesio praktika. Iš taiči ji išmoko medituoti judėdama. Taip pat suvokė svarbią tiesą: nereikia eiti į kraštutinumus, gyvenimas vyksta tarp dviejų priešingų polių, ir abu jie yra reikalingi.

Daugumai jogų tenka išgyventi sunkų kaitos laikotarpį. Įprastas gyvenimas griūna, o ką veikti toliau – neaišku. Tą patirti teko ir Kamilei. Baigusi menotyros studijas, ji jautėsi pasimetusi. Padirbėjo kaip vadybininkė, kaip viešųjų ryšių specialistė, net – kirpyklos asistente. „Tai buvo ieškojimai. Gerai yra kažką daryti, kad nurimtų mintys. Manau, kad tą sunkumų laiką reikia tiesiog išlaukti. Tai praeina“. Jogos ore seminaras buvo būtent tai, ko jai reikėjo. „Jau pirmąsyk man tiek buvo gera, kad net krykštavau“. Kamilė savo potyrius susiejo ir su penkių elementų – ugnies, vandens, žemės, oro, eterio filosofija. Pasak moters, jos prigimčiai artimiausias oras. Nors po pirmųjų pamokų jai šiek tiek svaigo galva, Kamilė įsigijo juostą ir nusprendė pasikabinusi namie praktikuoti.

Kūnas ir protas skirtas, kad galėtume džiaugtis Kybant ore kūnas veikia visiškai kitaip negu ant žemės. Raumenys labiau atsipalaiduoja, o atsipalaidavusius juos galima ištempti daugiau. Kamilė aiškina, kad kai kurias pozicijas ore atlikti saugiau – pavyzdžiui, stovėti ant rankų. „Jei atpalaiduosi rankas, juk nenukrisi – tave laiko juosta. Daugeliui žmonių sunku atlikti ant žemės pozas, kuriose kojos iškeltos į viršų, o galva nuleista žemyn“. Mokytoja tvirtina, kad tokia joga padeda net žmonėms su stuburo išvaržomis – jų stuburas išsitempia, slanksteliai tarsi atsidalina.

Per užsiėmimus mokytoja nuolat primena, kad būtina stebėti save. Žmogus gali pasirinkti pojūtį – pavyzdžiui, kvėpavimą ir kaskart atkreipti į jį dėmesį. Jei didesnis jautrumas garsui – galima susitelkti į kvėpavimo ošimą. Jei žmogus pasaulį suvokia labiau per lytėjimą, jis gali stebėti, kaip kūnas išsidėsto erdvėje, kaip jis liečiasi prie juostos. „Nėra vienos metodikos, kuri tiktų visiems. Todėl negerai įsprausti save į kokius nors rėmus. Visi esame skirtingi ir turime atrasti savo būdą, kaip pagauti šią akimirką“. Dabar ji nebetiki tais jogos mokymais, kuriuose tvirtinama, kad reikia griežtai kontroliuoti savo kūną ir protą. „Jeigu mums duotas kūnas ir protas, vadinasi, tai yra ne tam, kad visada su tuo kovotume. Kūnas ir protas juk skirtas, kad galėtume džiaugtis“.

Keksus puošia rožiniais paršeliais Kamilei baisu, kai kas nors pradeda aiškinti, jog jogai turi badmiriauti. Ji sutinka – saikingai badauti yra gerai. Tačiau pati niekada nesižavėjo jokiomis dietomis. Mėsos ji nevalgė jau nuo paauglystės, tačiau saldumynais mėgavosi visada ir atsisakyti jų neketina, svarbiausia – saikas. Jogos mokytoja labai mėgsta kepti gražius keksiukus. Savo „Facebook“ puslapio lankytojus ji stebina keksiukais, kurie puošti rožėmis, avytėmis ar net rožiniais paršeliais. „Skanu, bet po mažai – man tokia filosofija labai patinka“ – Kamilė mėgsta savo keptomis saldžiomis dovanėlėmis vaišinti draugus. Keksiukus ji stengiasi kepti iš kuo sveikesnių produktų. Pati nevalgo kiaušinių, todėl nemaišo jų ir į keksiukų tešlą. Vietoj sviesto naudoja augalinės kilmės riebalus. Tokius keksiukus gali skanauti ir kruopščiai kalorijas skaičiuojantys žmonės – jie perpus mažiau kaloringi negu įprastiniai, pirkti prekybos centre.

Kaip smagurei pavyksta išlaikyti figūrą, kurios trokštų daugelis moterų? „Bėda, kad žmonės nori atrodyti gražūs. Sportuodami ar laikydamiesi dietos jie nori patenkinti savo kūne esantį mažą žmogeliuką – ego. Daug paprasčiau, kai viskas eina iš širdies, iš meilės savo kūnui“,  – Kamilė tvirtina, kad meilę kūnui reikia reikšti. Kiekvieną rytą ji padėkoja savo kūnui. Rytais sukalba trumpą maldelę. Ji sunkiai galėtų pasakyti, koks joks tikėjimas, tačiau tiki. Pati atranda būdus, kaip išreikšti savo atsidavimą Dievui ir žmonėms.

http://gyvbudas.lrytas.lt/likimai/joge-stebina-ne-tik-lankstumu-bet-ir-kulinariniais-sedevrais.htm